Ritualai

Atsisveikinimo ritualas: kodėl jis svarbesnis už paaiškinimą

Rami kuprinė · 5 min.

Atsisveikinimo ritualas: kodėl jis svarbesnis už paaiškinimą

Vaikui iki septynerių metų laikas yra ne kalendorius, o seka įvykių. „Pas tėtį važiuosi ketvirtadienį" jam reiškia mažai. „Po pusryčių susidėsime kuprinę ir prie durų padarysime mūsų apkabinimą" — reiškia daug.

Kas vyksta vaiko galvoje prieš perėjimą

Prieš kiekvieną persikėlimą vaikas iš naujo tikrina kelis dalykus: ar mane čia prisimins, ar kitur bus taip pat saugu, ar viskas, ką turiu, keliaus su manimi. Jis to nepasakys žodžiais. Dažniau tai atrodo kaip pyktis prie durų, staiga atsiradęs alkis, ilgas batų nesiavimas ar ašaros dėl smulkmenos.

Tai nėra manipuliacija ir ne blogas elgesys. Tai perėjimas, kuris vaikui kainuoja.

Kodėl ritualas veikia

Ritualas — tai tas pats dalykas, daromas ta pačia tvarka kiekvieną kartą. Jis veikia dėl trijų priežasčių:

  • Jis nuspėjamas. Vaikas žino, kas bus toliau, todėl nereikia to spėlioti ir bijoti.
  • Jis turi pabaigą. Aiški pabaiga („o dabar — pas mamą") leidžia neužstrigti tarpe.
  • Jis nepriklauso nuo nuotaikos. Blogą dieną ritualas lieka toks pat, ir būtent tada jis reikalingiausias.

Kaip sukurti savo

Nereikia nieko sudėtingo. Trumpas ritualas iš trijų–keturių žingsnių, kurį vaikas gali pats prisiminti:

  1. Susidėjimas. Vaikas pats deda į kuprinę tai, kas keliauja su juo. Ne jūs už jį — jis. Tai jo kontrolės dalis.
  2. Žodžiai. Ta pati frazė kiekvieną kartą. Pavyzdžiui: „Aš lieku čia, tu važiuoji ten, ir mes abu tavęs laukiame."
  3. Gestas. Apkabinimas, delnų suplojimas, „slaptas" rankos paspaudimas — bet kas, kas priklauso tik jums dviem.
  4. Pabaiga. Vienas aiškus sakinys, kad ritualas baigėsi: „Viskas, dabar — kelionė."

Svarbiausia — nekeisti tvarkos, net kai skubate. Ritualas, kuris vyksta tik geromis dienomis, nėra ritualas.

Ką daryti, kai vaikas vis tiek verkia

Verkti prie durų galima. Ritualas neskirtas tam, kad ašarų nebūtų — jis skirtas tam, kad vaikas žinotų, jog jos telpa į kažką pažįstamo. Pasakykite, ką matote („Tau sunku išvažiuoti"), nepridėkite „bet" ir tęskite ritualą iki galo. Dažniausiai ašaros baigiasi ne dėl to, kad vaikas įtikinamas, o dėl to, kad seka baigiasi taip, kaip visada.

Jeigu kitas tėvas ritualo nedaro

Jums nereikia jo įtikinėti. Ritualas veikia ir viename name. Vaikas gali turėti vieną atsisveikinimą su mama ir kitokį — su tėčiu. Svarbu, kad kiekvienas iš jų būtų pastovus savo namuose.


Rinkinyje „Du namai" atsisveikinimo ritualui skirta atskira knygelės dalis ir daiktai, kuriuos vaikas pats sudeda į kuprinę. Bet ritualą galite pradėti šįvakar ir be nieko — su tuo, kas jau yra namuose.

Dalintis tekstu

Facebook

Instagram — nukopijuokite nuorodą ir pridėkite prie istorijos ar įrašo.

Rinkinys „Du namai“

Pažįstami daiktai ir aiškus ritualas, kai vaikas keliauja tarp dviejų namų.

Pažiūrėti rinkinį